- prikaitė
- prikáitė sf. (1) Sdk, Aln, Slk, Zr, Mlt, Ob, Kp kambarys, kamara, kur laikomas maistas, daržovės; žr. pirkaitė 1: Prikáitėj visas mūsų podėlis Užp. Jų bulvės prikáitėn nepareina Dgl. Mūsų prikáitė šalta, negenda valgymai Ut. Išnešk pieną prikáitėn, kad nesugyžtų Ant. Pelių atsirado prikáitėj Užp. Neleisk katės prikáitėn! Antz.
Dictionary of the Lithuanian Language.